Psalms 88

Ho Eternulo, Dio de mia savo! Tage kaj nokte mi krias antaŭ Vi.
ای خداوند، خدای من، ای نجات‌دهندهٔ من، تمام روز نزد تو دعا می‌کنم و شب هنگام به درگاهت ناله می‌کنم.
Mia preĝo venu antaŭ Vian vizaĝon; Klinu Vian orelon al mia ploro.
دعای مرا بشنو و به نالهٔ من توجّه نما.
Ĉar mia animo trosatiĝis de malbonoj Kaj mia vivo atingis Ŝeolon.
مشکلات زیادی بر من هجوم آورده و جانم را به لب رسانده‌اند.
Mi similiĝis al la forirantoj en la tombon; Mi fariĝis kiel viro sen fortoj,
تمامی قوتّم از بین رفته و مانند کسانی شده‌ام که در انتظار مرگ هستند.
Etendita inter mortintoj; Kiel mortigitoj, kuŝantaj en la tombo, Kiujn Vi jam ne rememoras Kaj kiuj estas forigitaj for de Via mano.
مانند مردگان، فراموش شده‌ام و مانند یکی از کشته شدگانی هستم که در قبر گذاشته باشند؛ کسانی‌که ایشان را فراموش کرده‌ای و از الطاف تو محرومند.
Vi metis min en la plej profundan foson, En mallumon, en abismon.
مرا در ته گور و در تاریکی مطلق رها کردی.
Pezas sur mi Via furiozo, Kaj per ĉiuj Viaj ondoj Vi min premas. Sela.
خشم تو بر من قرار گرفته و امواج غضب تو مرا احاطه کرده‌اند.
Vi malproksimigis de mi miajn konatojn, Vi faris min abomenaĵo por ili; Mi estas enŝlosita, kaj mi ne povas eliri.
آشنایانم را از من جدا کردی و مرا مورد تنفّر آنان قرار داده‌ای. آن‌چنان گرفتار شده‌ام که راه گریزی ندارم.
Mia okulo mallumiĝis de malĝojo; Mi vokas Vin, ho Eternulo, ĉiutage, Mi etendas al Vi miajn manojn.
چشمانم از غصّه تار گردیده‌اند. خداوندا، هر روز نزد تو دعا می‌کنم و دست نیاز به درگاه تو بلند می‌کنم.
Ĉu por mortintoj Vi faros miraklojn? Ĉu malvivuloj leviĝos kaj gloros Vin? Sela.
آیا برای مردگان معجزه می‌کنی؟ آیا مردگان برخاسته، تو را ستایش خواهند نمود؟
Ĉu en la tombo estos rakontata Via boneco, Kaj fidindeco en la abismo?
آیا در قبر گفت‌وگویی از محبّت پایدار و وفاداری تو هست؟
Ĉu en la mallumo estos konataj Viaj mirakloj, Kaj Via justeco en la lando de forgeso?
آیا معجزات تو در آن مکان تاریک دیده می‌شود؟ و یا نیكویی تو در دیار خاموش بیان می‌گردد؟
Sed mi vokas al Vi, ho Eternulo, Kaj matene mia preĝo Vin renkontas.
خداوندا، هر روز صبح به درگاه تو دعا می‌کنم و از پیشگاه تو یاری می‌طلبم.
Kial, ho Eternulo, Vi forpuŝas mian animon? Kial Vi kaŝas Vian vizaĝon de mi?
خداوندا، چرا مرا از خود می‌رانی؟ چرا روی خود را از من پنهان می‌کنی؟
Mi estas mizera kaj senforta detempe de la juneco; Mi portas Viajn terurojn, mi konsumiĝas.
از زمان کودکی خود رنج کشیده و به مرگ نزدیک شده‌ام، از ترس تنبیه تو در عذاب هستم.
Venis sur min Via furiozo, Viaj timigoj min dispremas.
آتش خشم تو مرا از پا انداخته است و از ترس حملات تو نابود گردیده‌ام.
Ili ĉirkaŭas min, kiel akvo, ĉiutage; Ili tute min ĉirkaŭsieĝas.
آنها مانند توفان هر روز مرا از هر طرف احاطه کرده‌اند.
Vi malproksimigis de mi amanton kaj amikon; Miaj konatoj estas en mallumo.
تو حتّی دوستان نزدیک مرا از من جدا کرده و تاریکی را مونس من ساخته‌ای.